Išeitinės kompensacijos skaičiuoklė

Kokia išeitinė kompensacija priklauso atleidžiant iš darbo

Išeitinė kompensacija Lietuvoje nėra derybų dalykas — jos dydį nustato Darbo kodeksas, ir jis priklauso nuo dviejų dalykų: kokiu pagrindu nutraukiama darbo sutartis ir ar darbo santykiai tęsėsi ilgiau negu vienus metus. Skaičiavimo pagrindas visais atvejais yra jūsų vidutinis darbo užmokestis, kurį darbdavys apskaičiuoja Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, tai yra dažniausiu atveju, mokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka. Jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau negu vienus metus, mokama pusės vidutinio darbo užmokesčio išmoka. Atleidžiant darbdavio valia išmoka yra ne mažesnė kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio.

Kaip skaičiuojama išeitinė

1. Nustatomas atleidimo pagrindas ir jį atitinkantis Darbo kodekso straipsnis.
2. Patikrinama, ar darbo santykiai tęsėsi ilgiau negu vienus metus — nuo to priklauso daugiklis.
3. Vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš to daugiklio. Taip gaunama išeitinė išmoka.
4. Atskirai nustatomas įspėjimo terminas, per kurį dar mokamas įprastas atlyginimas.
5. Jei nepertraukiamas darbo stažas pas tą darbdavį didesnis kaip penkeri metai, papildomai apskaičiuojama ilgalaikio darbo išmoka.
6. Išeitinė išmoka apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.

Ilgalaikio darbo išmoka — dažniausiai pamirštama dalis

Ilgalaikio darbo išmoką moka ne darbdavys, o Ilgalaikio darbo išmokų fondas, todėl apie ją dažnai net nekalbama atleidimo pokalbyje. Teisę į ją turi darbuotojas, kurio darbo santykiai su tuo pačiu darbdaviu nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris atleistas Darbo kodekso 57 arba 62 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Išmokos dydis yra 77,58 proc. nuo vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, kai stažas siekia nuo penkerių iki dešimties metų, nuo dviejų — kai nuo dešimties iki dvidešimties metų, ir nuo trijų — kai dvidešimt ir daugiau metų. Ji skiriama ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po atleidimo ir tik tuo atveju, jei per tuos tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaroma nauja darbo sutartis.

Kodėl jūsų suma gali skirtis

Darbo kodeksas nustato minimumą. Kolektyvinė sutartis, darbo sutartis ar šalių susitarimas gali numatyti didesnę išeitinę išmoką, ir tokiu atveju taikoma palankesnė sąlyga.

Antras dalykas — pats vidutinis darbo užmokestis. Jis skaičiuojamas ne iš paskutinės algalapio eilutės, o Vyriausybės nustatyta tvarka, įtraukiant priemokas ir premijas, todėl gali būti didesnis arba mažesnis už jūsų įprastą mėnesio atlyginimą. Skaičiuoklėje jūs įrašote savo įvertį.

Trečia, prie išeitinės dažnai prisideda kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tai atskira išmoka, kuri čia neskaičiuojama, bet mokama kartu. Įspėjimo terminas taip pat nėra vienodas: jis dvigubinamas darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinamas auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, nėščioms darbuotojoms, darbuotojams su negalia bei tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip dveji metai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar išeitinė išmoka apmokestinama? Taip. Ji laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, todėl nuo jos skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos, kaip ir nuo atlyginimo.

Ar gausiu išeitinę, jei išeinu savo noru? Įprastai ne. Bet jei darbo sutartį nutraukiate dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, kai ilgai nemokamas atlyginimas arba prastova tęsiasi per ilgai, priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoka, o kai darbo santykiai trumpesni negu vieni metai — vieno.

Ar galiu dirbti įspėjimo laikotarpiu ieškodamas darbo? Taip. Jūsų prašymu įspėjimo laikotarpiu turi būti suteikta ne mažiau kaip dešimt procentų buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms, paliekant darbo užmokestį.

Ar ilgalaikio darbo išmokos reikia prašyti? Paprastai ne. Ji skiriama be prašymo pagal registro duomenis. Jeigu duomenų registre nėra, prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo atleidimo.