NT mokesčio skaičiuoklė

Kas moka nekilnojamojo turto mokestį nuo 2026 metų

Nuo 2026 m. gyventojų nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas visiškai kitaip negu anksčiau. Turtas dalijamas į dvi grupes: pagrindinį gyvenamąjį būstą ir visą kitą nekilnojamąjį turtą. Pagrindiniu būstu laikomas gyvenamasis pastatas arba patalpos, kuriuose savininkas kalendorinio mėnesio paskutinę dieną yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Pagrindinio būsto mokestinė vertė iki savivaldybės nustatyto neapmokestinamojo dydžio mokesčiu neapmokestinama. Ši neapmokestinamoji riba negali būti mažesnė kaip 450 000 eurų. Viršijančiai daliai savivaldybės taryba nustato tarifą nuo 0,1 proc. iki 1 proc. Jeigu savivaldybė laiku nieko nenustatė, taikomas 0,1 proc. tarifas daliai, viršijančiai 450 000 eurų.

Kaip skaičiuojamas mokestis

1. Nustatoma, kuris objektas yra jūsų pagrindinis gyvenamasis būstas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
2. Iš pagrindinio būsto mokestinės vertės atimamas savivaldybės neapmokestinamasis dydis, o likučiui pritaikomas savivaldybės tarifas.
3. Sudedamos visų kitų jums priklausančių objektų mokestinės vertės į vieną sumą.
4. Tai sumai pritaikomi progresiniai tarifai pagal pakopas.
5. Abu rezultatai sudedami. Jei bendras mokestis neviršija 5 eurų, prievolės jo mokėti nekyla.

Kito turto progresinė lentelė yra tokia: verčių dalis iki 50 000 eurų neapmokestinama, nuo 50 000 iki 200 000 eurų apmokestinama 0,2 proc. tarifu, nuo 200 000 iki 400 000 eurų — 0,4 proc., nuo 400 000 iki 600 000 eurų — 0,6 proc., nuo 600 000 iki 1 000 000 eurų — 0,8 proc., o virš 1 000 000 eurų — 1 proc.

Ką dažniausiai suklysta

Pirmiausia manoma, kad kiekvienas objektas skaičiuojamas atskirai. Ne: progresiniai tarifai taikomi visų kito turto objektų mokestinių verčių sumai, todėl trys nedideli butai kartu gali patekti į aukštesnę pakopą negu kiekvienas jų atskirai.

Antra, manoma, kad šeima turi vieną pagrindinį būstą. Sutuoktiniai turi po savo pagrindinį gyvenamąjį būstą, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės atveju neapmokestinamasis dydis pritaikomas kiekvienam iš jų atskirai jam priklausančiai daliai.

Trečia, painiojama mokestinė vertė ir rinkos kaina. Mokestinė vertė yra vidutinė rinkos vertė, kurią masinio vertinimo būdu nustato Registrų centras, o ne suma, už kurią pirkote ar galėtumėte parduoti. Vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas trejus metus, todėl vertė gali pasikeisti nepardavus nieko.

Kodėl jūsų suma gali skirtis

Didžiausias skirtumas ateis iš savivaldybės. Ji nustato ir pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamąjį dydį, kuris gali būti didesnis už įstatyme numatytą minimumą, ir konkretų tarifą, atsižvelgdama į turto vertę arba į asmens ekonominę bei socialinę padėtį. Todėl du vienodos vertės būstai skirtingose savivaldybėse gali būti apmokestinti nevienodai.

Skaičiuoklė taip pat nevertina kelių atvejų. Apleistam ir neprižiūrimam turtui savivaldybė gali taikyti tarifą nuo 1 iki 5 proc. Komercinės ar kitos paskirties statiniams taikoma atskira tvarka su papildomu 0,2 proc. tarifu. Jei turtas priklauso ne visas, o dalimis, skaičiuojama tik jums priklausanti dalis.

Deklaracijos pildyti patiems nereikia: mokestį apskaičiuoja ir deklaraciją pateikia mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos, o sumokėti reikia iki kovo 15 dienos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar mokėsiu mokestį už vienintelį butą? Beveik tikrai ne. Jei jame deklaruota jūsų gyvenamoji vieta, tai jūsų pagrindinis gyvenamasis būstas, o jo vertė neapmokestinama bent iki 450 000 eurų.

Kaip apmokestinamas sodo namelis ar garažas? Kaip kitas turtas, todėl jo vertė sudedama su kitų objektų vertėmis ir apmokestinama pagal progresinę lentelę. Jei kito turto verčių suma neviršija 50 000 eurų, mokestis lygus nuliui.

Kada reikia sumokėti? Už 2026 metus mokestį reikės sumokėti iki 2027 m. kovo 15 dienos pagal VMI pateiktą deklaraciją.

Kur sužinoti savo turto mokestinę vertę? Mokestinę vertę nustato ir skelbia Registrų centras — ją galima pasitikrinti savo turto duomenyse dar prieš gaunant deklaraciją.